Ar kiekvienas dvaras gali papasakoti intriguojančią, įdomią istoriją? Turbūt taip, tačiau neretai susiduriama su istoriografinės medžiagos trūkumu. Šio dvaro istorijoje vienas gerai žinomas pilietinis veikėjas buvo trumpas, bet ryškus blyksnis, kurio šešėlyje atsidūrė visi kiti dvare įvykę nutikimai.
Įsivaizduokite, kad naktį minkštomis samanomis tipenate tankiu pušynu ir staiga iš po žemių ima kilti vienas… antras… trečias… šeštas naikintuvas. Jūs imate bėgti, bet, užkliuvęs už laivo inkarą laikančių grandinių (kokio dar laivo pušyne, seni?!), krentate veidu ant granito plokštės ir akyse pažyra raudonos žvaigždės.Visa tai gali būti arti tiesos, jei tik nuvyktumėte į Estiją.
Socialiniuose tinkluose dažnai įsiplieskia nuomonių karai dėl sovietinės architektūros palikimo. Vienoje pusėje – subjektyvūs griovėjai, turintys net sostinės mero palaikymą, kitoje – architektai, urbanistai, pastatuose įžvelgiantys ne tik išorinį vaizdą, bet ir funkcinių sprendimų vertę, stiliaus grynumą, unikalumą bei kitas vertybes. Alytaus rajono, Punios miestelyje galima pamatyti potencialų tokių diskusijų objektą. Šį kartą plačiau apie […]
Parduodamas Vilkėno dvaro kompleksas Švėkšnos pakraštyje. Rūmai, keturi ūkiniai pastatai ir 20 ha žemės ramiame gamtos kampelyje įkainoti vos 340000 eurų. Tokios sumos dabar tikimasi parduodant maždaug 200 kvadratinių metrų gyvenamo ploto namą ar kotedžą sostinėje. Yra viena sąlyga – šiam dvarui reikės be galo daug meilės ir investicijų.
Jei beskubėdami link Rohuküla kelto, plukdančio į kadagiais kvepiančią Hijumos salą netyčia apsiskaičiuosite ir atvyksite valanda anksčiau, ją turiningai galite praleisti visiškai netoli esančioje nebeveikiančioje fantastiško grožio carinės architektūros Haapsalu stotyje ir pasimėgauti atitarnavusių garvežių, lokomotyvų ir kitų riedmenų kompanija.
Serijos „Lietuva šiandien“ tęsinys, 3 dalis. Paradoksas: nekilnojamo turto kainos muša rekordus, už lopinėlį žemės arčiau miesto ar gražesnėje vietoje spekuliantai gviešiasi dešimčių ar net šimtų tūkstančių, o tuo tarpu šimtai atokesnių sodybų nyksta nesulaukdamos jokio dėmesio. Kelias dešimtis tokių aplankiau šią vasarą.
Visi žino šią frazę vienaskaitos forma. Šiame įraše – trys istorijos apie nelaimingus laivus. Vienas plaukioja kopose, kitas įsikibęs į apleistą prieplauką, trečias tai panyra, tai išnyra iš paplūdimio smėlio pagal jūros nuotaiką. Rasti ir užfiksuoti juos buvo nepakartojama patirtis, kurią čia ir aprašiau.
Tarnava – turbūt vienintelis dvaras Lietuvoje, kurio rūmai turi tokį ryškų tautiškumo simbolį, išstovėjusį iki šių laikų – bokštą su Gediminaičių stulpais pačiame viršuje. Tačiau niekas niekur nerašo kas, kada ir kodėl tokį bokštą prilipdė prie rūmų. Juk dauguma dvarų klestėjo Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, Tarnava – ne išimtis.
Pirmiausia pabandysiu apibrėžti kas yra tas „Parako kvartalas“. Tai – viena seniausių karinių teritorijų Vilniaus miesto centre, dar vadinta Parako miesteliu. Jos istorija siekia du šimtmečius, o galbūt ir dar daugiau. Ir būtent šiemet, 2021 metais ji buvo galutinai sunaikinta. Likęs vienintelis statinys, be abejo, netarnaus jokioms karinėms reikmėms.
Nebūsiu pranašu, bet panašu, kad Lietuvoje olimpinio sporto reikalai klostosi ne per geriausiai. Krepšinio aikštelėse iki vėlumos trepsi nebent senstelėję jaunuoliai. Apie futbolą geriau nekalbėti – net ir sostinėje iš vieno daugiabučio komandos nesurinktum. O štai Nemuno krašte savivaldybė ir jai priklausančią sporto bazę buvo tiesiog užmiršusi. Nes va taip būna…
