1968 metais naktį iš sausio 14 į 15 Sicilijos salos Belice slėnio gyventojus pažadino itin stiprus žemės drebėjimas. Buvo užfiksuoti šeši stiprūs smūgiai, pagal Richterio skalę – maždaug 6-8 balų stiprumo. Žuvo 231 žmogus (tikėtina, daugiau nei 400), suskaičiuoti daugiau nei 632 sužeistieji, apie 100 tūkstančių gyventojų liko be namų. Tai tik statistika. Vaizdai dar ir dabar priverčia […]
Kalbos apie šią vietą internetuose netyla jau ne vieni metai. Dvaro rūmai apaugo įvairiausiomis kalbomis, straipsniais, reportažais ir tapo dar viena vieša paslaptimi arba lakmuso lapeliu durnumo lygiui matuoti.
Užupio pakraštyje yra toks pusiau pramoninis Zarasų gatvės kvartalas. Vietiniai daugmaž jį žino – čia lig šiol veikia garažiuko tipo autoservisas ir dar šis bei tas, bet iš esmės, tai beveik nepastebima ir švelniai primiršta miesto erdvė, kurios žiburys – konservų fabrikas „Gerovė“ jau virsta dulkėmis.
Iliustruotas atostogų Sicilijoje apibendrinimas. Be abejo, net nesitikėkite čia rasti mano sukirstų makaronų nuotraukų ar geriausių viešbučių lašiniams auginti apžvalgos. Jei per atostogas nesukate iš kelio, toliau net neskaitykite.
„Aš ne курва, aš svajonių turiu“ – pareiškė nuotaka viename Vėlyvio filmų. Vos grįžęs iš pirmos kelionės į Maltą ir aš taip pat tik tyliai svajojau, kada galėsiu vėl nuskristi į šią miniatiūrinę salą. Kodėl? Nes tuomet būdamas visišku moliu neradau būdo patekti į Delimara fortą. Kuo jis toks ypatingas? Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur galima pamatyti apleistus, savo kovinėse pozicijose stovinčius […]
Važiuodamas į Klaipėdą neturėjau net minties čia apsilankyti. Galvojau, užsuksim į katilinę, pamatysim tą garsųjį tunelį po Liepų gatve ir šausim toliau, bet mintis pereiti gatvę ir apžiūrėti faneros cechą pasirodė ne tokia jau bloga ir galų gale nuvedė iki kito užmūryto tunelio galo. Jei įdomu, paskaitykit.
2008 metais dienraštis „Klaipėda“ skelbė, kad didžiausio ploto slėptuvė, skirta ekstremalių situacijų valdymui, priklauso Klaipėdos savivaldybei, yra rengiami projektai ją atnaujinti, bus įrengtas sirenų valdymo punktas ir ryšių sistema. Tik užėjus į vidų galima pamatyti realią situaciją.
Maltiečiai štabą vadina „one of the best kept secrets of World War II”, čia saugiai pasislėpę britai koordinavo puolamąsias operacijas ir salos gynybą. Praėjus net 20 metų po karo štabas vis dar nebuvo išslaptintas, tik jame jau tūnojo NATO pareigūnai ir periminėdavo slaptus sovietų povandenininkų siunčiamus signalus.
„Geriausi dalykai nutinka, kai mažiausiai jų tikiesi“ – ne taisyklė, bet šio pasivaikščiojimo kitaip ir nepavadinsi. Visiškai nieko nesitikėdami nuėjome tiesiog patikrinti vienos mažos tunelinės slėptuvės akivaizdžioje vietoje. Galvojome ją rasti užrakintą arba tiesiog tuščią, bet nuojauta yra toks nepatikimas dalykas, kad geriau jos išvis nebūtų.
Vienas įdomesnių neturistinių objektų mažoje Viduržemio jūros saloje Maltoje – maždaug 500 metrų ilgio geležinkelio tunelis po senąja sostine Mdina. Garvežiai saloje nebepūškuoja jau daugiau nei pusę amžiaus, bet patyrinėti šią istorijos dalelę galima ne tik senose nuotraukose ir atvirukuose. Juo labiau kelionė į Maltą kainuoja ne ką brangiau nei savaitgalis mūsų kukliame pajūryje.
