Nurodant vietovę Raudondvaris reikia būti itin atsargiam, nes tai – vienas populiariausių vietovardžių Lietuvoje. Gyvenviečių tokiu pavadinimu – net devynios, o keturiose iš jų buvo dvarai. Todėl pavadinimą patikslinsiu. Šis fotoreportažas darytas Raudondvario dvaro rūmuose Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniečiams vieta gerai žinoma. Įdomiau turbūt tai, kad fotografuota paskutinę 2008 metų dieną.

Dar visai neseniai Vilniaus aukštutinės pilies griuvėsiai buvo pridengti varganu raudonų čerpių stogeliu, neturinčiu nieko bendro su legendomis apipinta sostinės praeitimi. Jis buvo įrengtas socialistinio rytojaus statybos įkarštyje – 1956 metais, konservuojant Aukštutinės pilies rezidencijos liekanas. Prieš keletą dienų stogelis visam laikui dingo, o prieš akis atsivėrė visai kitas vaizdas. Tikiuosi, vilniečiai tai spėjo pastebėti.

Apie atnaujintą muziejų ir įspūdžius iš jo pasakojau pernai. O kaip atrodė besikuriantis muziejus 79-ojo 29-osios raketinės divizijos pulko Plokštinės diviziono šachtinio paleidimo įrenginyje 2007 metais? Kukliai. Labai kukliai. Kaip ir šios nuotraukos, užfiksuotos muiline, gerokai prastesne net už dabartinių išmaniųjų telefonų kameras. Kad kadrai nedingtų ir būtų su kuo palyginti šių ir anų dienų muziejų nusprendžiau jais […]

Sunku patikėti, bet du plieno broliai, jungiantys Vilijos krantus prieš jai susijungiant su Žeimenos srove, nėra įtraukti į šalies paveldo sąrašą. Abu geležinkelio tiltai žavi savo raumeningais plieno pečiais ir net jau pagal paskirtį nebenaudojamas brolis yra kuo puikiausios būklės, suremontuotas ir puikiai prižiūrėtas.

Kroatijos miškai slepia daug paslapčių. Tyliai ošiantis Petrova Gora miškas Kroatijos pasienyje sugėrė Antrojo pasaulinio karo partizanų kraują, priglaudė ir Jugoslavijos karo kovotojų kūnus. Šio miško glūdumoje buvo įkurta ligoninė, kurioje slėpėsi nusilpę ir sužaloti kariai.